Chromatografija

Dujų chromatografija yra efektyvus analizės metodas, kuriuo galima greitai ir nedideliais kaštais gauti cheminės analizės rezultatus.

Agilent Technologies inovacijų kelias dujų chromatografijos srityje prasidėjo 1973 metais, kuomet buvo pristatytas pirmasis pasaulyje mikroprocesoriumi valdomas dujų chromatografas HP 5830 (1 pav.). Nuolatinis siekis plėtoti tyrimų galimybes, išrasti naujus būdus, kaip laboratorijos tyrėjo darbą padaryti patogesniu ir našesniu, užtikrino Agilent Technologies lyderystę dujų chromatografijos srityje, todėl net du trečdaliai pasaulio laboratorijų pasirinko Agilent Technologies savo partneriu.

1 pav. Agilent Technologies dujų chromatografijos inovacijų kelias

Agilent Technologies padės Jums padidinti laboratorijos produktyvumą, sumažinti kaštus, saugos net ir jautriausias Jūsų analites.

Padidinkite laboratorijos produktyvumą su Agilent Technologies dujų chromatografais:

• Sulaikymo laikų fiksavimas (angl. Retention Time Locking) – unikali funkcija, užtikrinanti, kad kiekvienos analitės sulaikymo laikas atsikartotų pakeitus kolonėlę, mėginių garintuvą ir t.t., kas leis Jums daugiau laiko skirti mėginių analizei, o ne prietaiso kalibravimui. Taip pat galėsite lengvai automatiškai perkelti metodus į kitus dujų chromatografus savo ir kitose laboratorijose.
• Mažos šiluminės talpos technologija LTM II užtikrina žymiai didesnį, iki 1800˚C/min, temperatūros kėlimo greitį, todėl galima padidinti analizės greitį.
• Metodo kūrimo vedlys padeda greičiau paruošti analizės metodus.
• Greitam mėginių buteliukų žymėjimui, kad išvengtumėte klaidų, galima įdiegti brūkšninių kodų žymėjimo ir nuskaitymo sistemą.

Sumažinkite laboratorijos veiklos kaštus su Agilent Technologies dujų chromatografais:

• Specialus helio dujų taupymo modulis, perjungiantis helio dujas į azoto dujas chromatografo budėjimo režime, leidžia prailginti helio baliono tarnavimo laiką iki 30 kartų arba kitaip sutaupyti 180 dienų helio naudojimo per metus!
• Programinis prietaiso aptarnavimo modulis, kuriame galėsite optimizuoti prietaiso aptarnavimo grafiką ir išvengti neplanuoto sustojimo svarbiausiu tyrimų metu. Taip pat galėsite racionaliai naudoti lėšas, neužsakydami perteklinių detalių. Jūsų patogumui, programoje įdiegti standartinių chromatografo aptarnavimo procedūrų aprašymai, detalių sąrašai.

Išanalizuokite net ir jautriausias Jūsų analites:

• Dėl medžiagų adsorbcijos ant aktyvių paviršių chromatografiniai signalai gali išsiplėsti, mažiau stabilios medžiagos gali ir skilti, todėl dėl sumažėjusio signalo gali reikėti atlikti keletą analizės pakartojimų ar net visai negauti rezultato. Nepageidaujamos analičių adsorbcijos ir skilimo išvengsite deaktyvavus paviršius, – tik Agilent Technologies gali pasiūlyti inertinius paviršius nuo injekcijos iki detekcijos (2 pav.).

2 pav. Agilent Technologies inertinio paviršiaus komponentai nuo injektoriaus iki detektoriaus.

Tęsiant inovacijų dvasią, Agilent Technologies iš pagrindų sukūrė naujos konstrukcijos dujų chromatografą, kuris 2016 metais įsikūnijo modelyje Intuvo 9000 (3 pav.).

Su Intuvo 9000 pasieksite didesnį našumą. Naujos formos plokščia kolonėlė su tiesioginiu šildymu užtikrina greitesnes šildymo programas, kas leidžia atlikti daugiau analizių (4 pav.).

Intuvo 9000 taupo Jūsų laiką. Su naujos konstrukcijos dujų chromatografu Agilent Technologies pristatė naują elementą – apsauginę plokštelę (5 pav.). Lengvai per minutę pakeičiama apsauginė plokštelė apsaugo chromatografinę kolonėlę nuo taršos, todėl kolonėlės nereikia trumpinti ir papildomai skirti laiko kalibravimui. Chromatografinė kolonėlė taip pat greitai keičiama, prijungiant naujo tipo jungtimis be ferulių.

Plačiausiai dujų chromatografija naudojama energetikos, chemijos, maisto pramonėse, aplinkos apsaugoje, kriminalistikoje bei farmacijoje.

Dujų chromatografija naudojama:

• Energetikoje  – gamtinių, biodujų sudėties nustatymui, kuro charakterizavimui, frakcijų kvantifikavimui, priedų nustatymui ir kitiems tyrimams.
• Chemijos pramonėje  – trąšų, gumos, plastiko, kosmetikos gaminių, grynų cheminių medžiagų analizei.
• Maisto pramonėje  – pesticidų, herbicidų ir panašių medžiagų likučių nustatymui, galiojimo trukmės tyrimams, kvapiųjų ir skonį suteikiančių medžiagų analizei, riebiųjų rūgščių profilio ir  riebiųjų rūgščių metilo esterių nustatymui.
• Aplinkos apsaugoje  – oro kokybės ir išmetamųjų dujų stebėjimui, lakiųjų medžiagų nuotekose tyrimui, pesticidų likučių žemės ūkio produktuose, dirvoje, geriamame vandenyje nustatymui, dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų, dibenzofuranų ir t.t. analizei.
• Kriminalistikoje  – identifikuoti nežinomas medžiagas, tokias kaip narkotikai, sprogmenys. Dujų chromatografija padeda ištirti mėginius iš įvykio vietos bei identifikuoti padegamąsias medžiagas. Kriminalistinėje patologijoje dujų chromatografijos metodu nustatoma apsinuodijimų priežastis, piktnaudžiavimas narkotinėmis ir psichoaktyviomis medžiagomis, alkoholio kiekis kraujyje.
• Farmacijos pramonėje  – tirpiklių likučių analizei produktuose bei žaliavinėse medžiagose, lakių priemaišų ir vaistų tyrimams.

Skysčių chromatografija, kas tai?

Visų pirma, tai labai plati tema, kuriai teikiamas labai didelis dėmesys visame pasaulyje. Aukšo efektyvumo skysčių chromatografija arba HPLC (angl. high performance liquid chromatography) metodai naudojami specialistų (ir ne tik) iš įvairių pasaulio šalių padeda užtikrinti maisto bei vandens saugumą, vaistų kokybę bei naujų farmacijos produktų atradimą. Jie taip pat sutinkami ir  aplinkos bei gyventojų sveikatos apsauga užsiimančiose laboratorijose. Ir tai tik maža sričių dalis, kur yra naudojama skysčių chromatografija.

Standartinė skysčių chromatografijos sistema, skirta atskirti analičių mišinį ir nustatyti individualius junginius, susideda iš keturių pagrindinių dalių: siurblio, mėginio įvedimo įrenginio, kolonėlės bei detektoriaus. Kiekviena iš šių dalių yra svarbi galutinio rezultato kokybei bei atsikartojamumui gauti. Turint omenyje, jog chromatografijos sistema yra brangus pirkinys, teisingas sistemos bei jos komponenčių pasirinkimas yra ypatingai svarbus uždavinys.

Kiekvienas skysčių chromatografijos komponentas yra vienodai svarbus galutiniam rezultatui bei atlieka specifinę funkciją. Trumpai jas aptarkime.

1 pav. Skysčių chromatografijos supaprastina komponentų diagrama

Chromatografinis siurblys – HPLC sistemos širdis

Šis palyginimas labai taikliai atspindi HPLC komponentą, kurio pagrindinė funkcija, užtikrinti skyčių (mobiliosios fazės) tolygią tėkmę sistemoje. Tirpalai, teikiami į sistemą kaip mobilioji fazė, prieš tai yra sumaišomi vienoda (izokratiniu ziurbliu) arba kintama (gradientiniu siurbliu) proporcija. Antrojo mobilios fazės tirpalo koncentracija palaipsniui didinama, todėl juo parenkamas didesnės eliuavimo jėgos tirpalas. Pastarasis dažniausiai vadinamas tirpalu B, o pirmasis – tirpalu A. Dauguma siurblių komplektuojami kartu su priedu ištirpusio oro tirpaluose pašalinimui ir praktiškai visi šiuolaikiniai siurbliai šiuos priedus turi integruotus, tad tai jau tapo neatsiejama siurblio dalimi. Oro pašalinimas iš tirpalų, arba taip vadinamas degazavimas, padeda sumažinti detektoriaus bazinės linijos, dreifo bei triukšmo svyravymus.

Chromatografiniai siurbliai taip pat skirstomi pagal tai, kokį slėgį gali sukurti. Stumiant mobilią fazę per stacionarią, ko pasekoje vyksta analičių atskyrimas, kyla slėgis – pasipriešinimas spaudimui. Dažniausiai sutinkamas slėgių diapazonas, pakankamas atlikti praktiškai visus žinomus taikymus yra 50 – 1200 barų. Agilent technolgies, gali pasiūlyti HPLC bei UHPLC sistemas, kurių slėgis gali pasiekti net iki 1300 barų. Kitas svarbus parametras HPLC siurbliams – mobiliosios fazės srauto greitis. Jis gali svyruoti nuo 100 µL/min iki 10 mL/min. Tačiau srautas didesnis nei 5ml/min dažniau naudojamas preparatyvinėje, o ne analitinėje chromatografijoje. Akivaizdu, jog didėjant srautui, sistemoms sudėtingiau išlaikyti aukštą slėgį, tad šių dviejų charakteristikų kombinacija iš dalies nusako HPLC siurblio kokybę.

Agilent Technologies sistemos yra skirstomos pagal siurblio kuriamo slėgio ir tėkmės greičio galimybes, kaip tai pavaizduota 2 pav.

2 pav. Agilent Infinity II sistemų slėgio ir tėkmės greičio palyginamasis grafikas

Tirpalų maišymas

Papildoma užduotis siurbliui, be mobilios fazės tėkmės užtikrinimo, tikslus tirpalų sumaišymas. Kuo tiksliau jie maišomi, tuo paprasčiau atkartoti bei kontroliuoti chromatografinius metodus. Kartu su stabiliu tėkmės greičiu, šie parametrai įtakoja chromatografijos sulaikymo laiko atsikartojamumą (angl., retention time). Tai viena iš fundamentalių charakteristikų medžiagos atskyrimui įvertinti esant pastovioms sąlygoms, tokioms kaip nurodyta kolonėlė bei mobili fazė.

Tirpalų maišymui yra naudojami dviejų tipų siurbliai – dvinariai ir keturnariai. Keturnaris siurblys gali maišyti iki keturių tirpalų, o binaris tik iki dviejų. Dažniausiai dviejų tirpalų maišymas yra visiškai pakankamas ir labiausiai paplitęs skysčių chromatografijoje. Verta paminėti, jog binariai siurbliai pasižymi tikslesniu tirpalų sumaišymu, bei mažesniu užlaikymo tūriu. Užlaikymo tūriu Agilent sistemose yra apibūdinamas mobilios fazės tirpalo kiekis nuo maišymo pradžios iki chromatografinės kolonėlės. Mažesnio užlaikymo tūrio sistema analizę atlieka greičiau, nei sistema su didesniu užlaikymo tūriu.

Keturnariai siurbliai pasižymi universalumu, jie gali būti pritaikomi praktiškai visiems poreikiams. Jie taip pat kainuoja kiek mažiau, nes yra sudaryti tik iš vieno siurblio, priešingai dvinariams  siurbliams, sudarytiems iš dviejų aukšto slėgio siurblių viename korpuse, 3 pav.

3 pav. Aukšto slėgio binarinio siurblio maišymo diagrama

Pagrindiniai siurblių skirtumai išdėstyti 1 lentelėje:

1 lentelė. Aukšto efektyvumo chromatografijos siurblių tipai bei charakteristikos

Automatinis mėginių įvedimo įrenginys

Automatinės mėginių įvedimo sistemos vis labiau pakeičia rankinį mėginių įvedimą. Šių įrenginių suteikiami privalumai atsveria net ir didesnių investicijų poreikį.

4 pav. Laboratorijos analizės kaštų diagrama

Dėl savo gebėjimo injekuoti didelį kiekį mėginių tiksliai ir su didesniu atsikartojamumu, automatiniai meginių įvedimo įrenginiai padeda labai efektyviai išnaudoti chromatografijos sistemą. Visų pirma sistema visada atlieka tai kas jai užduota, tad sumažėja žmogiškųjų klaidų, mažiau eikvojama resursų papildomiems pakartojimams bei sklandžiau atliekamas numatytas darbas.

Analitinių sistemų automatiniai mėginių įvedimo įrenginiai gali injekuoti labai įvairius tiriamojo tirpalo kiekius. Standartiniai kiekiai yra nuo 100nL iki 100 µL, nors yra taikymų, kuriems reikalingi ir didesni injekcijos tūriai, pavyzdžiui mažos koncentracijos mėginių analizei. Tokiais atvejais įvedimo įrenginiai modifikuojami didesnio tūrio įvedimo kilpomis, kurios gali būti fiksuotos ar pratekamos (angl, flow-through). Kiekvienas metodas turi savų privalumų ir trūkumų (2 lentelė).

2 lentelė. Fiksuotos ir pratekančios kilpos automatinio įvedimo įrenginio savybių palyginimas

Renkantis mėginio įvedimo sistemą HPLC ar UHPLC metodams, reiktų atkreipti dėmesį į keletą svarbių parametrų:

Injekcijos tūrio glaudumas ir tikslumas

Injekcijos glaudumas – įvedimo įrenginio paklaida įvedant tą patį mėginio kiekį pakartotinai, – bei injekcijos tikslumas – įvedimo įrenginio paklaida įvedant absoliutų nurodytą mėginio kiekį, ypatingai svarbūs kiekybinių metodų rezultatų atkartojimui. Modernūs HPLC prietaisai gali pasiekti geresnias nei 0,15% RSD vertes.

Sistemos universalumas ir mėginių kiekis

Visos laboratorijos neišvengiamai susiduria su spaudimu didinti mėginių analizės pajėgumus kartu mažinant analizės kaštus. Stengiamasi viena sistema atlikti kuo daugiau analizės metodų, kuriais naudojasi keletas vartotojų. Metodai yra skirtingi, todėl yra naudojami skirtingi mėginių kiekiai, įvairaus formato ir tūrio mėginių buteliukai ar plokštelės su skirtingu šulinėlių skaičiumi. Tokiu atveju automatinė meginių įvedimo sistema, kuri gali veikti su įvairaus formato mėginių konteineriais bei kartu neužimti daug vietos, yra geriausias pasirinkimas.

Injekcijos ciklo trukmė

Tai vienas iš labiausiai nuvertinamų parametrų HPLC sistemose. Šiuolaikiniai aukšto slėgio chromatografijos metodai gali būti ypatingai greiti – mažiau nei 1 minutė ar net 30 sekundžių, visiškai neaukojant skiriamosios gebos. Tokiose situacijose injekcijos laikas gali užimti didelę dalį visos analizės laiko.

Naujausiuose Agilent mėginių įvedimo įrenginiuose montuojamos pažangios robotinės sistemos, kurių pagalba mėginio injekcijos ciklo trukmė siekia 10 ar mažiau sekundžių.

Mėginio pernaša

Naujausios detekcijos sistemos, naudojamos kartu su skysčių chromatografijos prietaisais (pvz., masių detektoriai), leidžia aptikti labai mažus medžiagų kiekius. Tai keičia ir HPLC naudojimo taisykles. Pavyzdžiui, tirpalai turi būti labai švarūs, visos dalys kurios liečiasi su mėginiu tarp injekcijų turi būti kruopščiai plaunamos. Kitu atveju, rizikuojama gauti klaidinančius rezultatus, kai analitės iš vieno mėginio užsilieka sistemoje ir yra detektuojamos su kitu mėginiu. Nemažai šių problemų gali būti išvengiama atsakingai gaminant prietaisus. T.y. su mėginiu besiliečiančios sistemos dalys gaminamos iš inertiškų medžiagų, specialiai kuriamos jungtys mažinančios bet kokių „kišenių“ (nenaudingo tūrio) atsiradimus. Taip pat kuriami plovimo mechanizmai, skirti injekcijos adatos išorės bei vidaus plovimui (3 lentelė).

Papildomos mėginio įvedimo įrenginio panaudojimo galimybės

Automatinės mėginio įvedimo sistemos gali būti naudojamos ne tik mėginio įvedimui. Jos taip pat galibūti naudojamos mėginio paruošimo procese, kai reikia atlikti mėginio skiedimą ar papildomą derivatizaciją. Tai gali būti atliekama prieš arba lygiagrečiai mėginio injekcija, kol vykdoma kito mėginio chromatografinė analizė. Tai gana didelis privalumas laboratorijose turinčiose daugiau nei keletą sistemos naudotojų, kadangi padeda apsisaugoti nuo klaidų ir atlikti analizę be didelių išankstinių derinimų. Naujausia programinė įranga taip pat leidžia ir prioritizuoti mėginių sekas, to pasekoje mėginiai turintys priskirtą prioriteto statusą bus analizuojami pirmiau už kitus mėginius, net jei jie ir sudėti sekos pabaigoje.

Kolonėlių termostatas

Dar viena, ne visada pakankamai įvertinama chromatografinės sistemos dalis. Pagrindinė termostato funkcija – palaikyti stabilią temeperatūrą analičių atskyrimo vietoje – chromatografinėje kolonėlėje. Kuo geriau termostatas gali palaikyti stabilią temperatūrą, tuo geresnį atsikartojamumą galima pasiekti naudojamu metodu. Ypatingai tuomet, kai laboratorijoje temperatūra nėra griežtai kontroliuojama ir pastoviai keičiasi. Šie pokyčiai gali kisti net iki 10 °C per dieną (pavyzdžiui ryte ir per pietus), turėdami tiesioginį poveikį analičių sulaikymo laiko (k) vertei bei chromatografinių pikų skiriamajai gebai. Todėl nepakankamai kontroliuojant chromatografijos temperatūros sąlygų yra neužtikrinamas rezultatų atsikartojamumas.

Kolonėlių termostato konstrukcija gali būti labai paprasta – kolonėlės laykymo kamera kurioje įmontuoti termoreguliatoriai. Šiuolaikiniuose termostatuose papildomai montuojami šilumokaičiai tirpalams, kad jie patektų į sistemą jau pašildyti. Dažniausiai naudojami Peltjė tipo termoreguliatoriai, dėl jų gebėjimo greitai keisti užduotą temperatūra ir kartų šaldyti kolonėlių termostato aplinką. Laboratorijose sutinkamas standartinis temperatūros intervalas kolonėlėms yra nuo 10 °C (žemiau kambario temperatūros) iki 80 °C. Kai kuriems metodams gali reikti ekstremalesnių temperatūros sąlygų, pavyzdžiui nuo 4 °C iki 110 °C. Tai ypatingai aktualu aukšto efektyvumo UHPLC metodams: aukšta temparatūra padeda sumažinti tirpalų klampumą bei slėgį, susidarantį dėl labai mažų stacionariosios fazės dalelių ir didelio srauto.

Jei chromatografine sistema yra naudojamasi daugiau nei vienu metodu, kolonėlės taip pat turi būti keičiamos. Tai papildoma vieta klaidoms. Netinkamai prijungus kolonėlę gali atsirasti pratėkėjimų ar nenaudingo tūrio. Šiulaikiniai termostatai vienu metu gali turėti keletą kolonėlių, kurios operatoriaus lengvai perjungiamos specialiomis greito jungimo jungtimis (Quick Connect). Jei reikalingas visiškas sistemos automatizavimas, tuomet kolonėlės perjungiamos programinės įrangos ir srauto paskirstymo vožtuvo pagalba. Pastarasis variantas visiškai eliminuoja bet kokį operatoriaus poreikį liestis prie sistemos kolonėlių, bet yra ir brangesnis.

Detektorius

HPLC ar UHPLC sistemos komplektuojamos su įvairiais detektoriais, kurių gali būti daugiau nei vienas sistemoje. Dažniausiai sutinkami detektoriai naudojami LC sistemose – UV/VIS absrobcijos, fluorescencijos, lūžio rodiklio, šviesos sklaidos ir masių spektrometrijos. Šie detektoriai gali skirtis tarpusavyje jautrumu, selektyvumu ir linijiniu detekcijos intevalu. Jautrumu apibūdinama mažiausia dar detektuojama junginio koncentracija. Selektyvumu – kiek specifiškas yra detektoriaus signalas konkrečiam junginiui. Linijiniu intervalu – junginio koncentracijų intervalas, kuriame detektoriaus signalo kitimas yra tiesinis. Visgi labiausiai iš visų paminėtų, paplitę net dviejuose trečdaliuose visų HPLC sistemų, yra UV/VIS absorbcijos detektoriai. Šie detektoriai pasižymi gana dideliu jautrumu labai didelei junginių įvairovei, absorbuojančių ultravioletinius (UV) ar regimosios (VIS) šviesos spindulius 190-600 nm intervale.

UV/VIS detektoriai skirstomi į du pagrindinius tipus: fiksuoto bangos ilgio ir atvirkščiosios optikos (diodinius). Pagrindinis skirtumas tarp jų pavaizduotas 5 pav.

5 pav. Fiksuoto bangos ilgio ir atvirkščiosios optikos detektorių optinė schema

Fiksuoto bangos ilgio arba šiuolaikiniuose detektoriuose kintamo bangos ilgio detektoriuose, šviesa išskleidžiama gardele į šviesos spektrą, kuris plyšio pagalba „išgryninamas“ iki norimo ilgio bangos. Šis bangos spindulys tuomet nukreipiamas per kiuvetę, kuria prateka mėginys išėjęs iš chromatografinės kolonėlės. Išmatuojamas norimo bangos ilgio intensyvumo pokytis, kuris atvaizduojamas programinėje įrangoje kaip analitės chromatografinis pikas.

Atvirkščiosios optikos atveju, šviesa pirmiausiai praleidžiama per kiuvetę ir tuomet išskleidžiama gardele į šviesos spektrą, kuris nukreipiamas į nuosekliai išdėstytų diodų seką – diodų matricą, kuri vienu metu detektuoja visą šviesos spektrą.

Detektoriaus jautrumas

Detektoriaus detekcijos limitas (LOD) arba mažiausia junginio koncentracija, vis dar atskiriama nuo triukšminio fono signalo, apibrėžiamas paprasta priklausomybė – 3 fono pikų aukščiai lygūs signalo piko aukščiui.

Junginio piko signalo aukštis UV detekcijoje priklauso nuo absorbcijos koeficiento, optinio kelio ilgio, piko pasklidimo ir detektuojamos bangos ilgio. Detektoriaus triukšmo lygis taip pat priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, šviesos intensyvumo, siublio pulsacijos, elektroninio triukšmo, duomenų rinkimo greičio, sklaidos efektų, temperatūros, srauto greičio bei kiuvetės dizaino. Didesnis jautrumas gali būti gaunamas didinant optinio kelio ilgį, bet nekeičiant kiuvetės vidinio tūrio bei stengiantis išlaikyti mažiausią įmanomą detektoriaus triukšmą. Šiuolaikiniai detektoriai turi visiško vidinio atspindžio kapiliarinio tipo kiuvetes, kurios lyginant su klasikinėmis kūgio formos kiuvetėmis išpildo anksčiau minėtas sąlygas jautrumui padidinti.

Linijinis intervalas

Detektoriaus linijiškumas labai svarbus detektuojant keletą skirtingos koncentracijos ar skirtingą UV atsaką turinčius junginius. Tai dažniausiai aktualu tirpaluose, kur dominuoja pagrindinis analizuojamas junginys ir maži kiekiai priemaišų, kurias taip pat svarbu matyti, bei gauti teisingą kiekybinį rezultatą.

Šiuolaikiniai chromatografijai skirti UV detektoriai gali tiesiškai matuoti koncentracijų intervale nuo 4 iki 5 eilių, t.y. jei tarp analizuojamų junginių koncentracija skiriasi daugiau nei 100.000 kartų. Dėl ko išvengiama papildomų analizių ir paklaidų mėginį skiedžiant ar koncentruojant.

 

Duomenų rinkimo dažnis

Parametras, nurodantis kiek matavimų per sekundę gali atlikti konkretus detektorius, matuojamas Hz vienetais. Standartiniams HPLC metodams gali visiškai pakakti 20 Hz duomenų rinkimo dažnio, kai tuo tarpu naujausioms UHPLC sistemoms reikalingi kur kas greitesni detektoriai, dėl labai trumpos analizės ir nedidelės piko laikinės skyros (~1-2s). Tokiu atveju, kuo greitesnis detektorius, tuo daugiau matavimų jis galia atlikti. Tai tiesiogiai įtakoja piko formos atsikartojamumą, jo integravimo plotą, arba tiesiog kiekybinius rezultatus. Šiuolaikiniai diodiniai (DAD) detektoriai pasiekia ir 240 Hz duomenų rinkimo dažnį, arba 240 spektrų per vieną sekundę.

Žemiau pateikiamas Agilent detektoriaus pavyzdys arba kaip teorinės žinios pritaikomos praktikoje padeda sukurti vieną inovatyviausių UV detektorių šiuolaikinėje analitininėje chromatografijoje.

Naudojate senesnes Agilent ar kitų gamintojų chromatografines sistemas? Norite atsinaujinti nekeisdami savo metodų? Ne bėda! Agilent naujoji ISET – Inteligent System Emulation Technologija padės tai atlikti ypatingai lenvai!

Pirminiu įsitikinimu manoma, jog visos HPLC sistemos yra vienodos. Jos visos turi siurblį, mėginių įvedimo įrenginius, kolonėles ir termostatus, detektoriu. Galbūt skiriasi jautrumas, slėgis… bet iš principo juk naudojant tokią pačia kolonėlę visos sistemos turi gaut vienodą rezultatą? Deja, realybė yra kiek kitokia. Skirtingi siurbliai skiriasi savo stabilumo bei maišymo savybėmis, dėl ko gaunamas skirtingas gradiento formavimas. Tad normalu, jog skirtingomis sąlygomis visa chromatografijos sistema duoda kiek kitokį rezultatą.

5 pav. Agilent ISET veikimo pavyzdys.

Agilent kompanija visai neseniai pristatė sprendimą – ISET. Naujieji 1290 Infinity II siurbliai, gali emuliuoti praktiškai bet kurią Agilent ar kito gamintojo (U)HPLC sistemą ir atkurti identišką siurblio gradiento ruošimo profilį (6 pav.). Rezultatas pateikiamas 5 pav. Su ISET sistema metodas perkeliamas sklandžiai ir be didelių pastangų.

Nėra tokio HPLC ar UHPLC sprendimo, kurio negali pateikti naujoji Agilent Infinity II chromatografijos sistema.